Apie vedybinį gyvenimą ir keptas bulves

Kai buvau jaunas mėgau įvairų maistą: blynus, kepsnius su garnyrais, salotas, sriubas. Kartais pasiruošdavau kokio maisto daugiau ir valgydavau ilgesnį laiką, kartais užkąsdavau prabėgom. Linksmas laikas.. nerūpestingas.
Vėliau susipažinau su keptomis bulvėmis. Man jos labai patiko. Keptos bulvės su padažu, keptos bulvės su prieskoniais, šaltos, karštos.. mmm... gardumėlis.
Pagalvojau, galėčiau jas valgyti visą gyvenimą, net paskatintas gardumo, nuėjau į zaksą ir pasakiau: "myliu keptas bulves, noriu jas valgyti amžinai". Po to galėjau mėgautis keptomis bulvėmis kasdien: ryte, per pietus, vakare.. skanumėlis.
Prie keptų bulvių labai tinka įvairūs pagardai (prieskoniai, padažai), tada keptos bulvės būna labai gardžios, kepimo metu, reikia jas pavartyti, paniūniuoti dainelę, geriau eilėraštuką sukurti arba žvakutę aromatinę uždegti, už tai keptos bulvės atsidėkoja nuostabiu skoniu.
Tik viena maža problema: bulves reikia valgyti kasdien, o taip norisi kokios mėsytės arba ko nors lengvo, tarkim salotyčių, kartais visai be bulvių. Bulvės dažniausiai šito nesupranta: "kam tau mėsa, kai turi mus, bulvytes", "ar tu nemyli keptų bulvių", "kas atsitiko, ar keptos bulvės tau nebegražios, ar jų forma daugiau tau nebepatinka"?
Įsivaizduokite, kas būtų jei užsimanytumėte užsikąsti mažyčiu mėsos galbalėliu šalia įprastos porcijos.. skandalas: "jums vyrams tik vieną galvoj, mėsytė", "jūs ėdrūs patinai, kurie suvalgys bet kokį maistą kai namie pilna keptų bulvių", "jums nieko nėra šventa, kramsnotumėt mėsytę kada papuola ir kur papuola..", "ir kiek ilgai tai tęsiasi, kiek dar kramsnosi mėsytę bulvyčių pašonėj"?? Arba pasipila liūdni priekaištai: "Aš tau iškepiau 2 papildomas porcijas, o tu man taip atsidėkoji", "zakse žadėjai, jog visą gyvenimą valgysi tik keptas bulvytes", "mano bulvytės tau nebeskanios, pažiūrėk kaip vėsta papildomos porcijos"...
Kasdien tenka atlaikyti įvairių argumentų ir atsakinėti į panašius klausimus. Tačiau man nesunku, bulvės tai bulvės, skanu ir įprasta. Keptos bulvės, bulvės, bulvės.. niam, niam, niam..
Tik susižavėk kokį kartelį kitą, atsipalaiduok, nepasisaugok dėl porcijos dydžio ir tada keptų bulvių tavo gyvenime padaugėja. Grįžti namo, o ten didelė porcija bulvių, suvalgai, o tau dar mažytė porcija arba dvi.. Ir negali nesuvalgyti, supyks, apsiverks, nuklys klystkeliais (tipo: į šiukšlinę), užgrauš sąžinė vėliau... kaltinsi save, kodėl buvai toks neatsakingas.
Tokia atsakomybė gula ant pečių, kad bulvytės būtų iškeptos, o iškelptos būtų laiku, kad turėtų įvairiausių pagardų, kad nepribirtų į jas narkotikų, kad niekas jų neskriaustų.. na ir vargas kartais su tomis bulvytėmis.
Pagrindinė porcija reikalauja atsakingo valgymo, negali jų suvalgyti greitai, neprisėsdamas, turi pasigardžiuodamas valgyti kelias valandas ir dar įvairiais žodeliais jas liaupsinti. Nieku gyvu negalima leisti joms atvėsti, tada tikrai ne koks skonis.
Tačiau iš tikro gyvenimas labai ramus, žinai, kas tavęs laukia: keptų bulvių porcija su keliomis pastoviai didėjančiomis papildomomis. Nuo tiek bulvių galima išstorėti, pradedi vakarais užsigerti alum, kad virškintų geriau, persivalgęs laiką užmušinėti ant sofos prieš televizorių.
Oi, bulvytės, mano mielosios bulvytės.. myliu jus iki paskutinės gyvenimo dienos.